2016-05-30 Veidai

Gėda Pelėda: "Mano laikas yra naktis, naktis prieš aušrą."


1.Kodėl “Gėda” ir kodėl “Pelėda” ?
 Pavadinimas gimė, kai aš dar gyvenau Senojoje Kauno Panemunėje. Vieną pavasarį greta augančiuose medžiuose apsigyveno būrys pelėdų. Jos keldavo tokį čaižų triukšmą, jog buvo neįmanoma lango atsidaryti, o kadangi aš esu naktibalda, tai tie erzinantys garsai mane labai piktindavo. Buvo pavasaris, galvojau, jog čia katės poruojasi ir tokius garsus leidžia, todėl vieną dieną apie tai užklausiau kaimynę. Ji man tuomet atšovė: „Taigi čia pelėdos, Kristina.“. Buvo išties gėda. Gėda Pelėda. Tada aš supratau, kad tai yra būtent toks pavadinimas, kokio ir norėjau. Be to, visuomet norėjau, kad prekės ženklas turėtų lietuvišką pavadinimą.

2.Kuo ypatingi Tavo kūriniai? Kas Tave įkvepia ir motyvuoja kūrimo procese ?
 Mano kūriniai yra svajonių išsipildymo, didelės aistros ir kruopščių pastangų vaisiai. Tuo jie ir ypatingi. Mane įkvepia miesto chaosas ir laukinės pelėdos, tūnančios šešėliuose. Klientės žino, ko tikėtis iš jų naujųjų Pelėdų – funkcionalumo, galimybės jas transformuoti ir pritaikyti jų poreikiams.

3.Gal turi savo pirmojo pasiūto kūrinio nuotrauką? 
 Deja, nuotraukos neturiu, tačiau galiu pasidalinti prisiminimu. Buvau dar visai nedidukė, kai iš mamos palaidinės nusprendžiau pasigaminti rankinuką. Pamenu tą džiugesį ir nenumaldomą norą išeiti laukan ir parodyti visiems savo naują kūrinį. Rankines kurti arba jau nusipirktas patobulinti mane visuomet traukė labiau nei rūbus.

4.Jeigu gyveni ir kuri naktimis, kada skiri laiko sau?  
 Šiuo metu daugiausia laiko skiriu būtent sau. Kūrybos laikotarpis yra labai atviras, reikalaujantis daug laiko, tenka būti su savimi, savo emocijomis. Beje, šiuo laikotarpį skiriu ir tapybai, kuri man padeda išlaikyti įkvėpimą ir pažvelgti į savo eskizus nauju žvilgsniu. Dievinu kūrybos laikotarpį. Tapyba ir eskizavimas geriausiai sekasi naktį, kai tylu, rodos, esi vienas visame mieste. O ryte pasitinku saulę su paukščiukų koncertais, gaivos pliūpsniu. Atsidarau langą ir stoviu prietemoje. Mano laikas yra naktis, naktis prieš aušrą. Aš niekada nebūnu tikresnė nei tada.

5.Esi baigusi medicinos mokslus. Šiuo metu Tavo aistra - kūryba ir dizainas. Ar niekada nekilo abejonių dėl pasirinkto kito kelio?
 Neabejoju, kad pasirinkau teisingai, nes grįžau į savo tikrąjį kelią. Jau pabaigus mokyklą svajojau apie mokslus Dailės Akademijoje, bet gavosi taip, kad pasirinkau mediciną. Darbas sveikatos srityje nesustabdė mano kūrybinio troškulio - aš vis tiek piešiau, siuvau rūbus, o kai darbas pradėjo visai nebedžiuginti, nusprendžiau, kad reikia kažką daryti. Ir viskas pasisuko taip, jog tas kažkas yra mano gyvenimo prasmė ir išsipildymas.

 

 6.Kiek pati turi rankinių savo spintoje? 
 Iš viso keturiolika. Tik dvi iš jų yra ne Pelėdos, tačiau ir pastarosios yra perdarytos taip, kad man patiktų.

7.Ar sutinki su patarimu, kad rankinę reikia derinti prie batų? Koks Tavo pasiūlymas madistėms?
 Niekada nederinu rankinės prie batų, pirštinių ar panašiai, svarbiausia, kad derėtų prie veido. Rankinė gali atskleisti tiek daug – mūsų būdą, pomėgius, veiklumą, polinkį į pedantiškumą. Ji tarsi maža išdavikė, sekanti mūsų gyvenimus aplinkiniams.

8.Tavo rankinės turinys: ką joje visada gali rasti? Ar turi įprotį “susikraukime visą savo gyvenimą į rankinę” ?
 Taip, turiu tokį įprotį. Mano rankinėje visuomet galima rasti daug daiktų, kartais ją vos panešu. Tačiau svarbiausia tai, jog rankinėje visada galima rasti milžinišką užrašų knygelę, į kurią sugula viskas – eskizai, susitikimai, pastabos ir parduotuvių čekiai. Esu senamadiška, nemėgstu savo laiko planuoti kompiuteryje.

 

 

 

DIENORAŠTIS

Šiandien gavau pačią nuostabiausią puokštę

2016-05-01

NIEKADA NEBŪNA BLOGO ORO, BŪNA TIK NETINKAMA APRANGA

2016-04-28

FACEBOOK

Instagram