Atostogos

 

Dvi savaitės prabėgo nė nemirktelėjus, o kelias iki jų nueitas netrumpas, laukta buvo ilgai- nudirbta krūva darbų, planuota, dėliota.  ATOSTOGOS. Tiesiogine prasme- jos buvo užsitarnautos. Tokie mes, žmonės, jau esam- dažnam reikalinga motyvacija ir „kažko“ laukimas. Patys susiplanuojame etapus ir juos gyvename, vieni renkasi trumpas distancijas, kiti- ilgesnes, kiekvienas pagal save. Pavyzdžiui man, nuolat reikia plano, galutinio taško ir prizo. Taip, būtent, prizo. Nuolat sau pažadu kažkokį apdovanojimą, už triūsą, lėkimą, nepriekaištingą darbo atlikimą, bemieges naktis ir savo laiko vagystes. Tada mano variklis dirba pilnu pajėgumu ir sparčiai judu pirmyn, nes žinau, kad finišo tiesiojoje manęs kai kas laukia.

Šiemet nieko ypatingo neplanavau, tiesiog norėjosi atostogų su savo brangiausiais žmonėmis ir tiek. Jokio lėkimo, kėlimosi anksti ryte, jokio makiažo ar „outfitų“, tiesiog- būti. Na gerai, gal  šiek tiek turėjau kėslų įsprausti save į šiokią tokią dienotvarkę- pradėti sportuoti, daugiau judėti, maitintis sveikiau, gal kokios lengvos dietos pasilaikyti, atsikratyti kelių kilogramų... Gerai, kad manęs niekas už liežuvio nepatraukė ir neleptelėjau šitos nesąmonės viešai, nes šiandien reikėtų kurpti visai kitą tekstą. Tik nuvykusi į pajūrį buvau visiškai užvaldyta sveiko tinginio ir sau pasakiau- jokių planų, tik laikas sau ir su savo šeima. Tad nelėpsiu, jog visiškai buvau pasiruošusi atsiduoti savo norams.

Tai buvo tikrai fantastiškos atostogos, nereikėjo nei prabangaus užsienio kurorto, viešbučio numerio, ar gero oro garantijų, esu visiškai šimtu procentų įsitikinusi, jog tobulos atostogos yra mūsų pačių fantazijos, noro ir tinkamo požiūrio reikalas. Gal dešimt kartų galėjau būti nepatenkinta ne visai pakankamais patogumais, kaimynų kultūra, neplautų indų kupeta ir tik šaltu vandeniu tekančiu iš čiaupo.  Ačiū sveikam protui, jog nepasidaviau šitai silpnumo akimirkai ir nepradėjau gailėtis savęs ir griauti savo atostogų, tiesiog pasakiau sau- viskas "POM", man juk atostogos ir tai yra nuostabu.

Nuveikta buvo labai daug- nuo paplūdimio akmenėlių puošybos iki kūno marginimo. Paplūdimys tapo kiemu, valgomuoju, poilsio kambariu ir sporto pramogų arena. Dviratis-geriausiu draugu, susisiekimo priemone, o 18 kilometru, per dieną, tiesiog eiliniu maršrutu iki krautuvės, ar kepyklėlės, kurioje leidau sau pasimėgauti šviežiomis bandelėmis su klevų sirupu ir kava.

Aplankyta daug senų vaikystės vietų, sutikta senų draugų, nemažai valandų praleista širdžiai mieliems pokalbiams, o kiek dar visko naujo atrasta. Grįžau vėjo išpūsta švaria galva, dovanų gavau- saulės, vėjo ir smėlio nugairintą rudą odą, parsivežiau pilnas sielos  kišenes puikiausių įspūdžių ir prisiminimų, kurių užteks tikrai ilgam, o svarbiausia- grįžau kupina naujų idėjų ir stimulo tobulėti, mokytis ir siekti naujų tikslų. Apie prizus irgi jau apgalvota. :) :) Žodžiu, mano atostogos buvo tobulos. Tikiuosi Jūsiškės taip pat.

 

Linkėjimai,

Kristina

 

DIENORAŠTIS

Šiandien gavau pačią nuostabiausią puokštę

2016-05-01

NIEKADA NEBŪNA BLOGO ORO, BŪNA TIK NETINKAMA APRANGA

2016-04-28

FACEBOOK

Instagram